Kultūra KalbaLankytinos vietosVyskupijaLiteratūraTautosakaKultūra Žemaitijos herbas
NaujienosArchyvasRedaktoriaus žodisIstorijaAtsiliepimai
RodyklėĮ aukštesnį lygįĮ pradžiąTolynInformacija

ŽEMAIČIŲ "ALKOS" MUZIEJUS

Žemaitijos „Alkos” muziejus

Centrinis Žemaitijos krašto istorijos muziejus. Jis plačiausiai Lietuvoje atskleidžia savitą Žemaitijos istorijos raidą, supažindina lankytojus su šio krašto gamta, žmonių buitimi bei turtinga meno kūrinių kolekcija, kurios pagrindą sudaro sovietiniais metais iš nacionalizuotų Žemaitijos dvarų į muziejų suvežti vertingi paveikslai, skulptūros, kt. meno dirbiniai.

Muziejuje veikiančios ekspozicijos:

1. Archeologijos;
2. Gamtos;
3. Istorijos;
4. Dailės.
Nuolat muziejuje rengiamos trumpalaikės ekspozicijos, kurios pasakoja apie Žemaitijos istoriją, žymiausius žmones, liaudies meną ir kt.

Muziejuje veikiantys skyriai:"Karalių pagerbimas" Dail. Luko Kranacho vyresniojo (1472-1553) dirbtuvė

1. Dailės (vedėjas Zita Dargaitė);
2. Archeologijos (vedėja Dalia Karalienė);
3. Etnografijos (vedėja Vida Rimkuvienė);
4. Istorijos skyrius. Jam priklauso ir rankraščių bei spaudinių padaliniai (vedėja Regina Bartkienė);
5. Žemaičių kaimo buities muziejus (vedėjas Gediminas Šatkauskas);
6. Biblioteka (vedėja Irena Ramanauskienė);
7. Fototeka (vedėja Marina Petrauskienė).

 

Muziejaus vadovai:

Direktorius Stasys Kasparavičius;
Direktoriaus pavaduotoja Laimutė Valatkienė;
Vyr. fondų saugotoja Elvyra Spudytė.

Muziejaus darbo laikas:

Trečiadieniais-sekmadieniais ­ nuo 10 iki 18 val.
Poilsio, sanitarinės dienos ­ pirmadienis ir antradienis.
Muziejaus administracija dirba pirmadieniais-penktadieniais nuo 9 iki 18 val.

Muziejaus telefonai:

(8-294)53728, 53833
Adresas: Muziejaus ­ 31, LT-5610 Telšiai, Lietuva
Tel.: (8-294) 53728.

 


Plačiau apie Žemaitijos „Alkos” muziejų

1947 - 1998 metais Žemaičių "Alkos" muziejui vadovavo:

1947-1969 ­ Bronius Švėgždavičius;
1969-1972 ­ Vitas Valatka;
1972-1974 ­ Petras Snarskis;
1974-1977 ­ Pranas Duopys;
1977-1979 ­ Violeta Sadzevičiūtė;
1979-1986 ­ Jonas Andriusevičius;
1986-1994 ­ Kęstutis Švėgždavičius;
Nuo 1994 m. ­ Stasys Kasparavičius.

 

Pirmojo Žemaičių "Alkos" muziejaus direktoriaus Prano Genio kalbos, pasakytos padedant muziejaus statybos kertinį akmenį, fragmentas

“(...) Visų kilniųjų Žemaičių krašto gyventojų, susipratusių žemaičių mintys ir širdys šią valandą yra čia su mumis, nes šią valandą čia štai padedamas pamatas garbingo Žemaičių krašto kultūros paminklo, kurio tikslas bus surinkti ir saugoti savo pastogėje Žemaičių krašto etnografines, istorines ir liaudies meno brangenybes ir iškilmingai skelbti visiems čia atvykusiems apie mūsų tautos išgyventą garbingą praeitį, jos vargus ir nelaimes, jos nepaprastus gabumus ir pastangas. Čia, po šia pastoge, kuriai pamatus mes šiandien padedame, bus apgyvendinta žemaičių tautos siela, kuri yra nepaprastai gili, švelni ir meniškai didžiai kūrybinga ir pajėgi. Čia ras sau malonią globą nežinomų liaudies dailininkų kūriniai, kupini liūdesio ir dieviško dvasios skausmo smutkeliai, švelnių lyriškų motyvų liaudies meno drožiniai, gražiai meniškai ir svarbiausia ­ lietuviškai-žemaitiškai ornamentuoti buities įrankiai ir kita. Čia taip pat ras sau vietą iš senkapių prikelta mūsų priešistorinių senelių kultūra, turinti nepaprastai turingą kompoziciją ir aukštą estetinę nuovoką. Tai mūsų žalvario, akmens amžiaus kultūra.

Tai tokia yra kultūrinė šių rūmų misija. Tai yra lyg kokia šviesa, kuri plačiai imponuos šioje apylinkėje ir šią vietą įprasmins gilia senovės gerbimo, kultūros, tautinės savigarbos prasme. Tai bus tvirtovė, savo esmėj tvirtesnė už tas tvirtoves, kurių paskirtis yra atsispirti dinamitui ir plienui. Šios tvirtovės nelies kultūringo žmogaus rankos. Ją paliesti išdrįs gal tik barbaras, bet tai bus šventvagystė, nes ši tvirtovė skelbs pasauliui, kad mūsų tauta tikrai turi garbingą ir turtingą praeitį, kad mūsų tautos žmonės gabūs ir kupini kūrybinės energijos, kad pagaliau mūsų tauta, atėjusi iš amžių ir turinti teises gyventi laisvai, pagal savo valią ir išmintį, lygiai taip pat, kaip ir kitos Europos tautos."

Nuotraukose (iš viršaus į apačią):

  1. "Karalių pagerbimas" Dail. Luko Kranacho vyresniojo (1472-1553) dirbtuvė;
  2. Dailės salės ekspozicjos fragmentas. Nuotr. M. Petrauskienės;
  3. XIX a. valstiečio buitis. Nuotr. M. Petrauskienės;
  4. Restauruoti archeologiniai radiniai iš Žemaitijos paminklų (IV-IX a.). Nuotr. M. Petrauskienės;
  5. Dvarininkų buities ekspozicijos fragmentas. Nuotr. M. Petrauskienės.

© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 1998.
Puslapis atnaujintas 2001.09.19.
Pastabas siųskite adresu: samogitia@mch.mii.lt

KalbaLankytinos vietosVyskupijaLiteratūraTautosakaKultūra
NaujienosArchyvasRedaktoriaus žodisIstorijaAtsiliepimai

RodyklėĮ aukštesnį lygįĮ pradžiąTolynInformacija