Kultūra KalbaLankytinos vietosVyskupijaLiteratūraTautosakaKultūra Žemaitijos herbas
NaujienosArchyvasRedaktoriaus žodisIstorijaAtsiliepimai
RodyklėĮ aukštesnį lygįĮ pradžiąTolynInformacija

FOTOGRAFIJOS MENO RAIDA

 


Parengė Albinas Batavičius

Fotografijos meno raida pasaulyje

Pirmieji fotografijos žingsniai Lietuvoje

1. 1854 m. Lietuvoje jau buvo su dagerotipais dirbusių žmonių. Tai rodo, kad fotografija Lietuvoje atsirado penkioliktaisiais savo gyvavimo metais;

2. Po degerotipo, įsigalėjus šlapio kolodijaus metodui, Lietuvoje fotografų skaičius ėmė sparčiai didėti;

3. Pagrindinis nuotraukų formatas tais laikais buvo (6x9 cm). Tokios nuotraukos buvo vadinamos „visit carte”.

4. Fotografija pirmaisiais jos gyvavimo metais Lietuvoje buvo amatas ir į meno sritį nepretendavo. Dominavo portretai visu ūgiu, retkarčiais – iki pusės. Žmonės, kurie fotografuodavosi, dažniausiais sėdėdavo arba stovėdavo. Dienos šviesos paviljonus, kuriuose būdavo fotografuojama, tradiciškai puošdavo prašmatniomis kėdėmis, staliukais ir dekoracijomis, grindis užklodavo kilimais;

5. Pirmieji fotografai daužniausiai būdavo atvykę iš kitų šalių.

 

Fotografija Tauragėje

Pirmaisiais fotografijos gyvavimo metais Lietuvoje fotografų atsiranda ir Tauragėje. Daugelis iš jų buvo gana garsūs. Peržiūrėjus didelį pluoštą iš to laikmečio išlikusių Tauragės nuotraukų, atvirukų, matyti, kad dažniausiai Tauragę, jos apylinkes ir čia gyvenusius žmones tais laikais fotografuodavo M. B. Gofer, S. Zolinas, „Rugiagėlė”, M. Ehrhadt, V. Kuprevičius, B. Buračas, Ad. Varnas, D. Šragė, H. Grinbergas, Birutė, Pr. Kairys, E. Konienė, H. Rubinas, Kostas Cierpinskis, Kühlewindit, J. Meškerys, St. Butkus.Nuotrauka iš Albino Batavičiaus asmeninio archyvo


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 1998.
Puslapis atnaujintas 2000.05.08.
Pastabas siųskite adresu: samogitia@mch.mii.lt

KalbaLankytinos vietosVyskupijaLiteratūraTautosakaKultūra
NaujienosArchyvasRedaktoriaus žodisIstorijaAtsiliepimai

RodyklėĮ aukštesnį lygįĮ pradžiąTolynInformacija