PLATELIŲ KRAŠTAS

• Parkas įsikūręs nepakartojamo grožio Platelių ežeryno teritorijoje.
• Lankomiausios vietos parke ­ Plateliai, Beržoras ir Žemaičių Kalvarija.
• Atvykus į Platelius, Žemaičių Kalvariją, Jūsų paslaugoms parko Informacijos centrai. Čia Jums bus suteikta plati informacija apie turizmo ir poilsio galimybes parko teritorijoje. Apie visa tai Jūs galite sužinoti ir paskambinę šiais telefonais:

(8-218)49231 ­ Platelių informacijos centras;

(8-218)43200 ­ Žemaičių Kalvarijos informacijos centras.

• Parko administracinis centras ­ Plateliuose, miestelyje, kuris nuo seno apipintas legendomis ir padavimais.
• Miestelio pasididžiavimas ­ gražiai tvarkomas senasis Platelių parkas, naujam gyvenimui prikeliami Šuazelių dvaro pastatai, savitos architektūros gyvenvietė ir unikalų, pirminį grožį išlaikiusios ežeringos, kalvotos žemaičių krašto apylinkės.
• Plateliai ­ vienas iš populiariausių kurortinių vietų Žemaitijoje ir visoje Lietuvoje.
• Platelių ežeras turistus ir poilsiautojus pirmiausia patraukia unikaliu grožiu, švariu vandeniu, galimybe gerai pailsėti, pamedžioti ir pažvejoti.
• Ežero pakrantėse gausu poilsiaviečių, veikia jachtklubas, kavinės, parduotuvės, autoservisas.

 Žemaitijos nacionalinio parko archeologijos paminklai

1. Gegrėnų (Pelekalnio) piliakalnis;

2. Grigaičių (Pilalės) piliakalnis ir senovės gyvenvietė;

3. Pučkorių (Pilės) I piliakalnis;

4. Pučkorių (Pilės) II piliakalnis;

5. Pučkorių (Pilės) III piliakalnis;

6. Šarnelės (Švedų) piliakalnis;

7. Gegrėnų piliakalnis;

8. Mikytų alkakalnis;

9. Žemaičių Kalvarijos (Šv. Jono kalno) piliakalnis

10. Gilaičių (Aukos kalno) alkakalnis.

11. Vilkų (Alkos) kalno alkakalnis;

12. Platelių ežero Pilies salos piliavietė;

13. Užpelkių (Pilalės) piliakalnis;

14. Mikytų (Pilies) piliakalnis;

15. Jazdauskiškių (Girkontės, Pilalės) piliakalnis;

16. Gudalių (Alkos kalno) alkakalnis;

17. Visvainių alkakalnis;

 Akmens amžiaus stovyklos, senkapiai, senovės gyvenvietės

1. Šarnelės akmens amžiaus stovykla;

2. Žemaičių Kalvarijos senkapiai;

3. Gegrėnų senkapiai;

4. Jazdauskiškių senkapis;

5. Pučkorių senkapis;

6. Gegrėnų senovės gyvenvietė;

7. Šventorkalnio senovės gyvenvietė;

8. Ubago kapo senkapis;

9. Laumalenkos senkapiai;

10. Babrungėnų (Milžinkapio) senkapis;

11. Babrungėnų senkapis;

12. Babrungėnų I senkapis;

13. Siurblių (Varių kalvos) senkapis

14. Mačiūkių senkapis;

15. Gegrėnų senkapis.

Mitologiniai akmenys

1. Velnio akmuo;

2. Mačiūkių akmuo su „Laumės pėda”;

 Istorijos paminklai ir memorialinės vietos

1. Knygnešio V. Juškos kapas;

2. Poeto V. Mačernio kapas;

3. Liaudies meistro S. Riaubos kapas, antkapinis paminklas S. Riaubai;

4. Jazminų kalnas, žygų genocido kapinės;

5. Paminklas tremtiniams;

6. Poeto V. Mačernio gimtinės sodyba;

7. Platelių miesto Nepriklausomybės paminklas;

8. Laumalenkos žydų genocido kapinės;

 Gamtos paminklai

1. Raganos uosis;

2. Platelių parkas;

 Kultūriniai draustiniai

1. Beržoro urbanistinis;

2. Žemaičių Kalvarijos urbanistinis;

 Muziejai, ekspozicijos

1. Medžio meistrų drožinių ir etnografinis muziejus;

2. Rašytojos Žemaitės namas-muziejus;

3. Poeto V. Mačernio literatūrinis muziejus;

4. Militaristinė ekspozicija buvusioje raketinėje bazėje;

5. Platelių etniografinis ir gamtos muziejus;

6. Babrungėnų vandens malūno liaudies meistrų ekspozicija

Architektūros paminklai

1. Senosios žemaičių sodybos ir atskiri jų pastatai (gyvenamieji namai, svirnai ir kt.);

2. Beržoro kulto pastatų ansamblis;

3. Platelių bažnyčia ir varpinė;.

4. Babrungėnų vandens malūnas;

5. Žemaičių Kalvarijos bažnyčia ir Kristaus kančios kelio koplyčios.

Lankytinos vietos Plateliuose

1. Parko administracija;

2. Parko informacijos centras;

2. Nepriklausomybės paminklas;

4. Bažnyčia;

5. Raganų uosis;

6. Viešbutis, svetainė;

7. Kultūros namai;

8. Jazminų kalnas;

9. Šeirės miškas;

10. Apžvalgos aikštelė;

11. Jachtklubas;

12. Pliažas.

(Miestelyje veikia seniūnijos administracija, policija, nuovada, ambulatorija, vaistinė, vidurinė mokykla, girininkija, paštas, prekybos ir viešojo maitinimo įstaigos.)

Lankytinos vietos Žemaičių Kalvarijoje

1. Bažnyčia;

2. Kultūros namai;

3. Parko informacijos centras;

4. V. Mačernio literatūrinis muziejus;

5. Šv. Jono kalnas;

6. K. Bružo „Žalioji trobelė”;

7. Kapinės;

8. Kristaus kančios kelio koplyčios.

(Miestelyje yra seniūnijos administracija, policija, nuovada, vidurinė mokykla, paštas, autobusų stotis, veikia prekybos ir viešojo maitinimo tinklas.)

Plačiau apie Žemaitijos nacionalinį parką

• Žemaitijos nacionalinis parkas įkurtas 1991 metų balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu.
• Parkas užima 21700  ha plotą.
• Parko tikslas ­ išsaugoti, tvarkyti ir naudoti gamtiniu bei kultūriniu požiūriu vertingiausias Žemaitijos teritorijas.
• Svarbiausias parko uždavinys ­ išsaugoti didžiausią Žemaitijoje Platelių ežeryną, jo apylinkes, šio parko teritorijoje esančius unikalius geomorfologinius kompleksus, pelkes su retomis augalų ir gyvūnų rūšimis, Žemaičių kraštui būdingus etnografinius kaimus, parko teritorijoje esančius piliakalnius, urbanistinius paminklus, Šventorkalnio archeologinę zoną su piliaviete, Žemaičių tautodailės paminklus. Parkui pavesta rūpintis ir tuo, kad būtų garantuota Platelių ežeryno ekologinė pusiausvyra, atkurti sunaikinti ir pažeisti gamtiniai, kultūriniai kompleksai bei objektai. Paskutiniaisiais metais parke nuolat organizuojami gamtinės aplinkos, etnokultūros paveldo, kiti moksliniai tyrinėjimai, stebėjimai, kaupiama informacija.
• Parko teritorijoje daugiausia gyvena žemaičiai, kurie, palyginus su kitomis Žemaitijos vietomis, dar gerai yra išlaikę savo tarmę, papročius, charakterio ypatumus.
• Čia puoselėjamos, gaivinamos senosios Žemaitijos krašto kultūros tradicijos, šventės, sutraukiančios daug tuo besidominčių žmonių.
• Tuo pat metu parke vystoma ir rekreacinė veikla, pirmumą suteikiant pažintinio pobūdžio turizmui.
• Čia ribojama ūkinė veikla, teršianti aplinką ir nesusijusi su nacionalinio parko funkscijomis bei jo gyventojų interesais.
• Siekiama, kad bet kokia ūkinė, rekreacinė bei kita veikla iš esmės nekeistų Žemaitijos nacionalinio parko unikalaus kraštovaizdžio.
• Parkui būdinga itin didelė landšaftų ir biotipų įvairovė, garsėjanti etninės kultūros paminklais ir geromis sąlygomis rekreacinei veiklai.
• Priklausomai nuo teritorijos gamtinio potencialo, ūkinio įsisavinimo ir kultūros paveldo objektų gausos, parkas suskirstytas į 90 teritorinių funkcinių kompleksų, kurie sąlygiškai skirstomi į 12 grupių. Tai gamtiniai rezervatai bei gamtos, kultūros draustiniai, Žemaičių Kalvarijos urbanistinis draustinis, kultūros vertybių apsaugos, poilsio įstaigų, kaimiškosios rekreacijos, gyvenviečių, apsauginių miškų, žemės ūkio zonos, rekreaciniai želdynai, agroparkai, gamtos reljefas.
• Išskirtinio dėmesio vertas Žemaičių Kalvarijos urbanistinis draustinis, užimantis 150 ha. Tai Žemaitijos miestelis, išlaikęs XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios užstatymo struktūrą, kuriame yra daug architektūros, dailės, archeologijos, istorijos paminklų. Kasmet liepos mėnesį vyksta garsieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, kurių metu lankomos unikalios Kristaus Kančios kelio, kuris tęsiasi daugiau kaip 4 km, koplyčios ir giedamos archaiškos žemaitiškos giesmės. Šių koplyčių yra 19. Jos miestelyje (anksčiau vadinosi Gardai) ant natūraliai susiformavusių kalvų buvo pastatytos 1637-1639 metais.
• Istoriniai šaltiniai rodo, kad dabartinėje Žemaičių nacionalinio parko teritorijoje žemaičiai įsikūrė XI-XIII amžiais, išstūmę ir asimiliavę kuršių gentis. Čia iki šiol yra išlikusių akmens amžiaus stovyklų pėdsakų, piliakalnių, alkakalnių, senkapių ­ iš viso daugiau kai 30 archeologinių paminklų.
• Istoriniu požiūriu parke įdomiausi Žemaičių Kalvarijos, Grigaičių, Užpelkių, Pučkorių, Gegrėnų, Mikytų kaimų piliakalniai, alkakalniai, esantys Vilkų, Godelių, Mikytų kaimuose. Iš architektūros paminklų savo verte labiausiai išsiskiria Beržoro (statyta 1749 metais), Platelių, Žemaičių Kalvarijos bažnyčios, senovinės sodybos, malūnas.
• Su šio krašto istorija lankytojai plačiau gali susipažinti Platelių, Žemaičių Kalvarijos muziejėliuose, Bukantėje veikiančiame rašytojos Žemaitės muziejuje.
• Parko teritorijoje saugoma apie 60 dailės paminklų. Tai daugiausiai žemaitiški kryžiai, koplytėlės, skulptūros, senųjų liaudies meistrų nutapyti paveikslai. Kryžiai ir koplytėlės dar ir mūsų laikais šiame krašte tebestatomi pakelėse, tvirtinami prie medžių.
• Žemaičių nacionalinis parkas ­ didžiulė šio krašto vertybė. Jis išlaikomas iš valstybės lėšų. Parkas šiandien įvairiais būdais, dažnai apie tai net nemąstant, siaurinamoje ir niveliuojamoje Žemaitijoje tampa savotiška žemaitiškumo sala, kur administarcinėmis priemonėmis bandoma išlaikyti tai, kuo šis kraštas unikalus, turtingas ir įdomus visai Lietuvai, visam pasauliui

Adresas: Didžioji g. 10, Plateliai, Plungės rajonas.
Telefonas: (8-218) 49231, 49337. Tel./faks.: (8-218) 51281.

Nuotraukose (iš viršaus į apačią):

1. Platelių ežeras. R. Požerskio ir V. Širvinsko nuotr. ;
2. Sena sodyba Pučkorių kaime. V. Bezaro nuotr. ;
3. Beržoras. Nuotrauka R. Urbono;
4. Žemaičių Kalvarija. V. Bezaro nuotr. ;
5. Žemaitijos nacionalinio parko vieta Lietuvos žemėlapyje;
6. Žemaitijos nacionalinio parko planas;
7. Briedsalė (Platelių ežeras). Nuotr. V. Bezaro;
8. Žemaičių Kalvarijos tvenkinys. V. Bezaro nuotr.

© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 1998. Puslapis atnaujintas 2001.09.19. Pastabas siųskite adresu: samogitia@mch.mii.lt