"ŽEMAIČIŲ ŽEMĖS" ŽURNALAS

„Žemaičių žemė” – Žemaičių kultūros draugijos, Žemaičių akademijos ir Akademinio žemaičių jaunimo korporacijos„Samogitia” kultūros žurnalas. Jį leidžia Žemaičių kultūros draugijos redakcija „A mon sakā?”.

Žurnale publikacijos spausdinamos bendrine lietuvių ir žemaičių kalba. Atskirais atvejais anglų kalba publikuojamos svarbiausių straipsnių santraukos.

Žurnalas periodinis – išeina vieną kartą per ketvirtį. Leidžiamas nuo 1993 m. spalio mėn. (pirmasis numeris – „Žemaitija”, nuo antrojo numerio– „Žemaičių žemė”).

Leidinys prenumeruojamas. Jis platinamas Žemaičių kultūros draugijos skyriuose ir bendrijose, Žemaitijos muziejuose, kai kuriuose knygynuose, ŽKD redakcijoje, „Lietuvos spaudos” kioskuose.

Leidinio apimtis ­ 5-10 sąlyginių spaudos lankų, tiražas ­ nuo 2 iki 5 tūkst. egzempliorių.

Redaktorė – Danutė Mukienė. Redakcinės tarybos nariai: istorikas dr. Adomas Butrimas, literatūrologė, prof. Viktorija Daujotytė, kalbininkas, Mokslų akademijos narys korespondentas Aleksas Girdenis, muzikologė dr. Zita Kelmickaitė, etnologas, prof. Vacys Milius, žurnalistė Danutė Mukienė, režisierius Vacys Vičius. Žurnalo dizaineriai: Dainius Paškevičius, Deimantė Rybakovienė, maketuotojas – Arūnas Mazalas, fotokorespondentas Sigitas Varnas, korespondentė Loreta Mukaitė, korektorius Andrius Leliuga.

Žurnale daugiausia publikacijų spausdinama Žemaitijos istorijos, kultūros, kalbos, tautosakos, Žemaičių kultūros draugijos, Žemaičių akademijos veiklos temomis.

Paskutiniaisiais metais patys populiariausi – teminiai žurnalo numeriai, skirti atskiriems Žemaitijos rajonams, vietovėms, asmenybėms ir kt. 1997 m. pirmasis leidinio numeris buvo skirtas Palangos botanikos parko įkūrimo 100-mečiui, trečiasis – Mažeikių rajonui, ketvirtasis – rašytojai ir labdarei Šatrijos Raganai. Pirmajame 1998-ųjų metų numeryje spausdinamos publikacijos, atskleidžiančios Žemaičių krašto istorinės raidos ir kultūros savitumą. Antrasis numeris skirtas Žemaitijos nacionaliniam parkui ir jo teritorijoje esančioms gyvenvietėms bei žymiausiems šio krašto žmonėms. Trečiasis – seniesiems Žemaitijos dvarams ir miesteliams. Teminius žurnalo numerius numatyta leisti ir ateityje.

Nuo 1998 m. pradžios tekstinė ir iliustracinė medžiaga, kuri redakcijoje sukaupiama rengiant spaudai atskirus žurnalo numerius, susisteminama, papildoma nauja informacija ir, atitinkamai parengus, įvedama į redakcijos leidžiamą elektroninį leidinį „Žemaitija”, kurį Interneto tinkle galima susirasti adresu:

http://daugenis.mch.mii.lt/samogitia/

1998 m. Žemaičių kultūros draugijos redakcija įgyvendina bendrą edukacinį-kultūrinį projektą „Savitumą branginanti, pasauliui įdomi ir atvira Žemaitija”. Pagal šį projektą numatyta išleisti keturis teminius „Žemaičių žemės” žurnalo numerius, sukurti ir visus metus nauja, aktualia informacija papildyti elektroninį leidinį „Žemaitija”. Projekto „Savitumą branginanti, pasauliui įdomi ir atvira Žemaitija” pagrindiniai rėmėjai: Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, Atviros Lietuvos fondas ir UAB „EIKA”.

Žemaičių kultūros draugijos redakcija, leisdama „Žemaičių žemės” žurnalą, yra subūrusi didelį žemaičių kalba rašančių, kuriančių poetų ir prozininkų būrį, sukaupusi nemažai šia kalba parašytų straipsnių, grožinės literatūros kūrinių. Dalis jų paskelbiama žurnale, dalis – redakcijose leidžiamose knygose.

Žemaičių kultūros draugijos redakcijoje „A mon sakaa?" išleistos knygos:

Taip 1996 m. redakcija išleido pirmąją Lietuvoje žemaitiškos prozos knygą – Eduardo Rudžio „Kuotrė”, o 1998 m. – pirmąją Lietuvoje žemaitiškos poezijos antologiją „Sava muotinu kalbo…” Redakcija taip pat leidžia knygas ir apie Žemaitijos kultūros įstaigas, žymiausius šio krašto žmones.

Redakcijos adresas: Vilnius (A. Jakšto g. 5, LT-2600 Vilnius. Tel./faksas: (8-22) 614809).

Žemaičių kultūros draugijos redakcijos redaktorė Danutė Mukienė

„Žemaičių žemė” 1998 m. Nr. 1

Turinys:

2 psl. Redaktorės skiltis.

3-4 psl. Alvydas Nikžentaitis, Vladimiras Gadonas, Vytenis Almonaitis. Žemaitija (istorikų mintys apie Žemaitijos istoriją).

5-7. Gintautas Česnys. Žemaičių antropologinis tipas ir jo kilmė.

8-11. Gintaras Beresnevičius. Žemaičiai senovės baltų religiniame kontekste.

12 psl. Inga Prušinskaitė. Žemaitijos nacionalinis muziejus.

13-14 psl. Jurga Palangytė. Žemaičių kultūros draugija.

15 psl. Ramunė Lenkimaitė. Žemaičių akademija.

16-17 psl. Kristijonas Derkintis. Žemaičių teatras.

18 psl. Konstantinas Dargis. „Parnešts iš ąžuolyno čion esmi padėtu…” (apie pirmąjį kraštotyros muziejų Lietuvoje, kuris buvo įkurtas Bijotuose).

22-24 psl. Antanas Jasmontas. „Žemaičių „Alkos” muziejus.

25 psl. Aleksandras Girdenis. Turime gerbti savo kalbą.

26 psl. Stasys Perminas. Žemaičių dailės muziejus.

29-33 psl. Juozas Karbauskas. Žemaičių vyskupija.

34-35 psl. Laima Gylienė. Informacija ir šaltiniai, kuriais disponavo Jurgis Pabrėža.

36-37 psl. Alma Šauklytė-Žižienė. Žemaičio turtai sugrįžo į tėviškę (apie Klaipėdos universitetui padovanotą dr. Kazio Pemkaus biblioteką).

38-41. Sava muotinu kalbo… Stasio Anglickio, Jono Diržininko, Teklės Džervienės, Aleksandro Girdenio, Valio Girdžiūnos, Juozo Jankausko, Stefos Juršienės, Antano Kakanausko, Algirdo Kazragio, Teklės Kryževičiūtės, Vytauto Moncevičiaus, Nijolės Rimkienės žemaitiški eilėraščiai.

42-43 psl. Irena Mikšytė. Laiškas Vytautui Venckui.

44-45 psl. Aringas Gorodeckas. Žemaitiškas epas?

46-48 psl. Žemaitė (žemaičių tautinė pasaka).

Turinys

2 / Redaktuorės žuodis
Loreta Mukaitė. Ar panašūs kašubai ir žemaičiai?

4-5 / Vaidas Šeferis. Ech, pabuvome!

7-9 / Jurgis Želvys. Švėkšna. Švėkšnos parkas. Stemplės. Vilkėnas. Žymūs Švėkšnos krašto žmonės

10 / Gintautas Čižiūnas, Onutė Norkutė. Datos, skaičiai, faktai
(iš Švėkšnos ir jos apylinkių istorijos)

11 / Mindaugas Stulpinas. Jurgis Plateris

12 / Danguolė Želvytė. Dvarų ir parkų kelias

13-14 / Julius Kanarskas. Chodkevičiai Žemaitijoje

15-16 / Julius Kanarskas. Kretinga

17-18 / Tiškevičiai

19-21 / Jurga Palangytė, Antanas Sebeckas. Palanga

22 / Švėkšna, Vilkėnas

23 / Plungė, Rietavas

24 / Kelmė, Džiuginėnai, Pavandenė, Dimitravas, Bugeniai

25 / Panemunės ir Žemaitijos pietinės dalies dvarai

26 / Plinkšės, Renavas, Telšiai

27 / Šateikiai, Plateliai, Žemaičių Kalvarija

28 / Kretinga, Mosėdis

29 / Rytis Brazauskas. Rietavas

30-32 / Gintautas Čižiūnas. Kunigaikščiai Oginskiai

33 / Jurga Palangytė. Šateikiai. Kelmė

34 / Ramunė Lenkimaitė. Tytuvėnai

35 / Konstantinas Žemaitis. Kražiai (datos, skaičiai, faktai)

36-37 / Stasys Perminas. Džiuginėnai

38-39 / Jurgis Želvys. Renavas. Plinkšės

40-41 / Vaida Vaitkutė. Salantai

42 / Irena Marcinkevičienė. Skuodo muziejus

43-48 / Donatas Tytuva. Kai kurie kiti žymesni Žemaitijos dvarai
ir miesteliai

Turinys

2-4 / Libertas Klimka. SVEČIUOSE PAS KAŠUBUS

5 / Vaida Vaitkutė. IŠRADINGA TAUTA

6-7 / Danguolė Želvytė. AKADEMIKAI - GIMTINĖJE

6, 13 / MŪSŲ KALENDORIUS

8-11 / Vytautas Alseika. DR. DANIELIUS ALSEIKA. MARIJOS GIMBUTIENĖS TĖVAS

12-13 / Gintautas Čižiūnas. MYKOLAS LINKEVIČIUS. JAUNYSTĖS IR MIRTIES POETAS

14-16. Interviu su Jonu Vytautu Šliūpu. DR. JONAS ŠLIŪPAS

17, 22-23 / Giedrius Subačius. SENIAUSIOS LIETUVIŠKOS MOSĖDŽIO KAPŲ EPITAFIJOS

18 / Živilė Kavaliauskaitė. VLADAS PUTVINKIS

19 / Vaida Vaitkutė. FOTOGRAFIJA ŽEMAITIJOJE

20-21 / Antanas Klumbys. PRISIMINIMAI

23-25 / Alma Skruibytė-Granauskienė. PO AUKŠTUOMS LĖIPUOMS, OŽ AKMĖNŪ TUORUOS

27 / Gėrdėnis Aleksėndra. POEZĖJĖ

28 / Aleksandras Girdenis. GIEDRIAUS SUBAČIAUS KNYGOS RECENZIJA

28-31 / Vytenis Almonaitis. LIETUVOS KRIKŠTAS IR ŽEMAITIJA

32-38 / Skaidrė Urbonienė. SENOJI LIAUDIES SKULPTŪRA ŽEMAITIJOJE

39-41 / ČESLOVAS KONTRIMAS. Parengta pagal Raimundą Kontrimą

42-43 / Danguyolė Želvytė. MOSĖDŽIO ISTORIJOS PUSLAPIAI

44 / Juozas Elekšis. POPIEŽIUI PATIKO „ŽEMAITIJA”

45-48 / IŠ IGNO KONČIAUS RAŠYTINIO PALIKIMO (TAUTOSAKA)

 Nuotraukose:

1. Dešimt pirmosųjų nuotraukų „Žemaičių žemės” žurnalo viršeliai;
2. Sekančios vienuolika Žemaičių kultūros draugijos redakcijos leidžiamos knygos;

© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 1998. Puslapis atnaujintas 2000.05.08. Pastabas siųskite adresu: samogitia@mch.mii.lt