|
|
|
|
O mūsų Interneto svetainėje Jūs galite ne tik perskaityti, bet ir pasiklausyti vieno iš knygoje atspausdintų eilėraščių - "ŽEMAIČIUOSE" . Eilėraštį skaito jo autorius Aleksandras Girdenis.
PRATARMĖ
EILĖRAŠČIAI
Daujuotātė Viktuorėjė
1997 12 22
ANGLICKIS Stasīs
Truobalė pri opės
- Vies truobalē čioprīna pašiaušė.
- Sens eso, kap latožis, nudrėbės par kuota.
- Metu peilē lig kraujė nugrondė pakauši
- Ož skuolas ėr ož dounas pasenosė plota.
- Jauno būdams aš pats ton truobalė pri opės
- Sokėrtau ėš velniuonėšku rōstu.
- Puo dėrvuonus aš akmėnis raustiau kap ruopės.
- Šēs laikās tuokė vėina akmens dešimtės ėšsėgōsto.
- Bova galės kap vondens ėr sekies ba vėina
- Merga vešlė dėdlē nuveiziejau par patė.
- Ėr nušvėta truobalės nurūkosės sėinas,
- Kad ana pėrma karta če kuojė pastatė.
- Biega opės. Čiorlena pruo gala truobalės.
- Lēduos vasaras, žėimas, pavasarē vešlė.
- Auga mėižiu auksėniu dėrvalės,
- Auga sūnā, dokteris rūga kap tešlas.
- Vuo kad pauga stėprībės nabova kor dietė.
- Vėsė akmėnis rautė nuoriejė, draskītė pliešėma.
- Vėsė truoba ėr patė, kap ouga ėšsėrposė, geidė torietė,
- Svėrna pėlna grūdū, vasaruojaus prikrauta kluojėma.
- Bat dėrvuonā jau bova vėsė ėšdraskītė,
- Ėr kap ruopės išraustītė akmėnis bova.
- Ėr nablėka žaliūkams sūnams, kon truobalie pri opės darītė,
- Ėr sapnā aple dėdėlė laimė kap dūmā pražova.
- Vėins, pražėlosi tieva truobalie palėkės,
- Ėšsėpluovė i pašali žemės par jūrės;
- Kėts, kap rodėni avėns, blaškītėis ožnėkės,
- Vīdams laimė apgaulė, i miesta ėškūrė.
- Vėins lėkau če, pasenės, solinkės.
- Riemou degėn ismegosi šuona.
- Vuo laukū, tėik laukū nugīventu aplinkou
BAGDUONS Apuolėnars Petros
Žemaitija
- Tuos žaliuoses pīvas, miškā sliepiningi
- Tau šėrdi pagluosta kap muotīnas runkas.
- Upieliu skaidriūju pakruntes žavingas,
- Kur paukštē greitsparnē pavasarēs lunka.
- Prabėls tau i šėrdi užburuntēs žuodēs,
- Nuvīs anī skausma ėr liūdesi pėlka,
- Atneš tava sīlā tāp laukta paguoda,
- Išklīdus i tuolima klajuojima ėlga.
- Vuo brungi ėr mīla šalis Žemaitėjės,
- Kas gal napamėlti tūn tava gražībiu?
- Sugrinžusi šėrdis jau nieka nabėje,
- Patīrusi meili ėr džiaugsma baribi.
BUORUSEVĪČĀTĖ-ŠĖDLAUSKIENĖ Elėna
Aple žmuogaus bovėma ėr
- Sokās pasaulė kamūlīs
- Ont anou žmuogos bestuovīns.
- Ėš nervu rūka cėgarieta
- Sava gīvenėma
- Šėt rėit jau
- Tas kamūlīs.
- Paspīrė kuojė
- No, jie, žemaitis tāp galvuojė:
- Dūmelė kėlpuo pasėkuorė
- Nežėnuomībie jau rūkuorios,
- Vuo anuo vėituo, a matā?
- Blaškuomė viejie pelėnā.
DIRŽININKS Juons
Je būčiuo aš tavāsis vies
- Apkabinčiuo,
- Mīloučiuo,
- Bočioučiuo,
- Je būčiuo aš tavāsis vies.
- Sušokoučiuo,
- Nuprausčiuo,
- Priglausčiuo,
- Je būčiuo
- Namatuoms kap vies.
- Ėš ož jūriu, ož mariu vakariu,
- Je būčiuo
- Namatuoms
- Kap vies,
- Aš tau skara
- Kap žara
- Parneščiuo,
- Je būčiuo aš tavāsis vies.
DŽERVIENĖ Teklė
Gegožraibė
- Aš vaikīstės dėinū pasėlgau
- Kāp senē mes iš tėn ėšejuom
- Vo atsėmėno pėivu smėlgas,
- Gegožraibės lapu gorgždiejėma.
- Ėr mėgla vakarās vėrš krūmu,
- Pelėnūs ėškeptas bolvės,
- Pėimėnieliu dainės ėr tėkroma,
- Ka geriausē gīvenėmė būs dar.
- Tēp nakontrē pėrmīn skobiejē,
- Basakuojė mona vaikīstė!
- Pėiva ėšarē ėr ožsiejē
- Rogiūm jūra šėndėin ėšvīsi.
- Bet i sava dėinūm pėlnībė
- Ėš anūm laikūm laimės ėr varga
- Aš atsėnešo kap brongėnībė
- Gegožraibės žėida marga.
GENĪS Pranis
Žemaičiou
- Tvėrčiau sospausk, žemaiti, ronkuo žombi
- ėr gėlė vaga ėšvarīk par sava šali,
- vuo tava žemės pūdīmu veliena rombi,
- būk tvėrts, tanapalaužėi tava galė.
- Ka ėšlek gervės, naktīs praded šalčio dvelktė
- ėr golbē auksa konkalus padongie skombintė,
- tēp ėlgo rondās ėr tēp sunkē dvasiuo alktė,
- ėr vės nulēdus galva ētė paskou žombi.
- Tvėrčiau sospausk, žemaiti, ronkuo žombi
- ėr vaga ėšvarīk par vėsa žemė platė,
- gėliau ismeik nuoraga, dalgi linksmiau skombink,
GĖRDĖNIS Aleksėndra
Žemaičiūsė
- Jug gerā, ka čė drōsiau varnu būrē
- Par umžius sukiniejēs unt alksnīnās,
- Ka tavi kėtēp čė vadėn, vuo sūrē
- Tėik skanē kvep pavasarēs i kvīnās,
- Ka niekumet čė nie geriausiou žmuogou
- Nie vėins itėktė par daug neimeigė:
- Čė viejē žiaurė dėdlē tonkē kriuokau
- Toupītė ipratėn i pėktoma, i meilė.
- Jug gerā, ka čė daugiau būn aiškoma,
- Ka kėtēp čė pagoud, net ne tēp mošās,
- Ka žuodē jūro atsidoud i skomb
- Ligu varėnē kamėnūsė unt ōšās,
- Kad anėi kap tėi alksnē neišnīkst,
- Ka laikuos kėitė, ėšdėdė i statė
- Jug gerā, kad apėntās i jaunīstė
- Pargrīžtam, metus svetėmus numetė!
Kviedarnuo Vilniou
1976-1991
JONKAUSKIS Jūzaps
Muotinā
Puo medēs Mama tīla verp
- Drugieli balts, kuo laukūs plasnuoji?
- Kap būtumi lėipsnelė, viejė atpūsta.
- Gal to jau pranašos rodėns, kad žėidelius skaičiouji
- Ėr dėina unt sparnās to atnešē jau nebė tou?..
- Puo rodėnėnēs medēs Mama tīla verp,
- Laikīdama tarp pėrštu spindulius dīgius.
- Anās verpdama rodėns mėlėnė sermiega,
- Akiū kraštelēs apžvelg laukus.
- Anuos paakē raukšliems išvaguotė,
- Plaukū šarmuos nepaslep skara.
- Sulinkusi ana puo medēs tīla verp,
- Kap kažkuo atēnont laukdama.
- Pavasari ana sugroužėna žemē skuola
- Ėr lig šiuolē neparejė i numus,
- Vo kas dėina artie šaltē,
- Artie metā ištuštiejė mūsa.
- Puo rodėnėnēs medēs Mama tīla verp,
- Senē jau puo mėrtėis, ėr bėngas dėina.
- Artie vakars, ėr baisē šalta daruos
- Gal jau pavarga Mama, rudini beverpdama
JUONAUSKIS Stasīs
Nieka naujė
- Kažikumet nuskėndės vāks
- Omžēs tīl pelkies tuos.
- Tėn pruo šali eit sau laiks
- Kap rašītom ont lėntuos.
- Ons nežėna nieka naujė
- Be gīvībės ėr mėrtėis
- Ėr netor pats sava kraujė,
- Ėšvarīta ėš šėrdėis.
- Rūdis tik nu pėrštu laš,
- Ka ištrauki ėš gelmies.
- Neibrėdės saka: aš,
- Vuo ėšlėpės ėštar: mes.
- Supūn teisībė, supūn neteisībė
- Tēp. Kap rēk tėn kažėn kam.
- Vuo mėško nubieg sau kels
- Jau, matītė, vėsėms laikams.
JURŠIENĖ Stefa
Rėit ratā
- Kuožnos kaimė
- tēp dainiava,
- sola varvindams
- iš kleva:
- Rėit ratā,
- rėit ratokā,
- rėit mažėjē tekėnokā!..
- Biega metā,
- grētas dėinas.
- Keities karta
- jau na vėina.
- Vuo daina
- senūm ratoku
- vės dar tarškėn
- tekėnokus.
- Kuol kropšties
- bent vėins žemaitis,
- lieks tekėnē
- sosėraitė!
- Varvins sola
- ons iš kleva
- Ėr dainious tēp,
- kap dainiava:
- Rėit ratā,
- rėit ratokā,
- rėit mažėjē tekėnokā!..
KAKANAUSKIS Ontuons
Prisieskem puo onžoulo
- Vėsumet tink mon
- Pri onžoula sena
- Pasiedietė
- Ba žuodžiu kuokiū,
- Atsėrėmtė i tvėrta kamiena,
- Ožsėmerktė, pabūtė karto.
- Pasėsėmtė
- Jieguos ėr gīvībės,
- Žemaitėjės
- Žemės rimtėis.
- Prisėpėldau
- Tvėrtoma, ramībės
- Ėš medė galiūna
- Šėrdėis.
- Šaknims
- I šėn žemė iaugės
- Jug naėšdevė anuos
- Niekumet.
- Če ons gimst,
- Keruo didings,
- Vuo galiausē
- Viel vėrst žemė
- Onžoulā
- Tarp kalnaliu žalioun
- Kap žėnė,
- Ka gimtėnė gīva.
- Anū šlamiejėmė
- Mas vės išgėrstam
- Žuodi brongi mums
- Žemaitėjė.
KAZRAGIS Algėrds
Pjaun be peilė, dor be īlas
- Vadėnous aš Vaškīs Ontė
- Prīšakie ba vėina dontė.
- Matuot patis, kuoks aš vaikis,
- Tuokiū retā pasėtaikīs:
- Platiū petiū, aukšta stuota,
- Čioprīnelė garbanuota
- Vuonės, Barbės ė Petruonės
- Kiaurā loptėis lioub dėl monės.
- Babkuoms šierė, vīnās gėrdė,
- Ne vėina atvierė šėrdi.
- Aš nie krust, a nie ėš vėitas
- Sakė eso būda kėita.
- Tēp ė būčiuo omžio bėngės,
- Meilės bortu gal ėšvėngės,
- Jego ne ta auksaplaukė,
- Kor gīvenėma sojaukė.
- Anuos akis kap perkūnā
- Trėnkė mona vėsa kūna:
- Žondā bala, ausis kaita,
- Junto vėsa dūšė raituos
- Junto nabier Vaškė Ontės,
- Belėikt paėiškuotėis pontė,
- Ožsėnertė sau ont kakla
- Ėr ožbėngtė meilė akla.
- Dorni, dorni, viel galvuojo,
- Spiesi dar ožverstė kuojės.
- Prabavuok sosėpažintė,
- Prisėglaustė, apkabintė
- Prabavuojau. Atsėkondau
- Ožveliejė mon par spronda.
- Mažėlėkė, vuo kad diejė
- Gera posdėini goliejau.
- Puo tuo bova baisi gieda,
- No, bet anuos naregietė.
- Aš, bruolelē, nabgaliejau
- Tēp jau dėdėlē mīliejau.
- Anuos amats dontis trauktė.
- Nier kuo, mėslėjo, balauktė.
- Nuejau, aprėšėis žonda,
- Sosėgiedės, nusėgondės
- Pavardė?
- Aš Vaškīs Ontė,
- Atejau ištrauktė dontė
- Gelžėis krasie pasvadėna,
- Mona galva atkragėna
- I anuos akis veiziejau
- Daugiau nieka nabnuoriejau.
- Kurioj vietoj jaučiat skausmą?
- Vėsor, daktarė brongiausė.
- Kurį trauksim? viel paklausė.
- Tou, kor prīšakie, pėrmiausē.
- No ėr traukė, no ėr ruovė,
- Aš kap veršis pjaunams bliuoviau.
- Nuoro anou viel regietė
- Ontra donti rēks pridietė
- Grētā borna Vaškė Ontės
- Par ton meilė lėks badontė.
- Pjaun ba peilė, dor ba īlas,
- Šėrdės kraujēs apsėpīlė.
- Vaikē, mergės, ratavuokėt,
- Kon darītė sogalvuokėt.
KOBĖLIOS Justīns
Kāp rēk vėskou padėrbtė
- ka nuori Žemaitėjē padėrbtė,
- rēk turietė daug vondėnū
- ė nemažā žemės
- krūvas akmėnū
- rēk vėsor sovėlktė
- ė stombio žvīro arba smėltė
- ėlgus kelius ėšpėltė,
- rēk daug darbū ėšraustė,
- kalnū kalnaliu ėš žemės ėškeltė,
- ka par tas lonkas ė daubas
- biegtom opalē šaltė,
- ont vėskuo tuo kāp nuorintās
- ožtėmptė da turiesi žema dongo,
- paleistė sunkius debesis,
- ka eitom ė eitom vės rudini
- par Palonga
- bjaurē sunkē būs mon
- priželdintė vėsor tėik mėškū
- tumsiū eglīnu, švėisiū beržīnu ė mažū krūmaliu
- ė dā laukus keisto švėiso apšvėistė,
- uo kuokemė torgou rēks mon sulīgtė raistus,
- kvapus numū ė žemės,
- i džiūnontė šėina
- bėjau ė pamislītė, kāp rēks
- tėik muolė daubuos prikastė, išmintė,
- ėšdegtė tėik rauduonū plītu,
- ka ont kuožno kalnalio stuovietom
- puo maža bažnīčė,
- ak, anou dėina Valončios dā lėipė,
- rēk itaisītė anam Varnius
- ė vėsa vīskupīstė
- žmuogau, kamė to gausi tėik laika,
- ka tėlptom vėsė karā,
- dešimtimis marū
- ė sokėlėmā,
- jug šimtās kartu
- spies tavėm ožplaktė
- ė Kaunė pakartė
- kas apsakīs, kėik rēk vėitas,
- ka vėskas, kou dā padirbsi,
- sotėlptom
- ė žali žuolie, ė kraujė lašos,
- ė tas untā liūdnos žmuogos,
- kor stuov ont Bartovas tėlto
KRĪŽEVIČĀTĖ Teklė
Žemaitėšks pasėrokavėms
- Vuo kumet, mergelė brongi,
- Aš tavi turieso?
- Vuo kumet kap kvietka longė
- Pas monės žīdiesi?
- Vuo tumet, bernieli mona,
- Būsma kap balondē,
- Kumet ėšdrapakousi
- Diebesis padongie.
- Vuo tumet, komet mienulie
- Rugelius pasiesi,
- Tumet aš tavi vėina
- Truopnē pamīlieso.
- Vuo kumet, mergelė mona,
- Vėnčiavuotė būsma?
- Vuo kumet veselė trīpsma
- Naujuo truobuo mūsa?
- Kumet ėš dongaus žvaizdieliu
- Vīna mon ėšspausi,
- Tumet tavi luocna vīra,
- Pri šėrdėis prispauso.
MILEIKIENĖ Uona
Pri žemaičiu atmintėis opės
- Bevardē opelē i atmintėis upis
- Senē sotekiejė ėr tėn pasėlėka
- Tėn meldās žemaitē, puo krīžēs soklopė,
- Ož pruotievius, douna, naujagimi plėka
- Ten prūdūs kvapa dar sklēd ajerā
- Gražoms mona kaima! Soverts ėš ūkieliu
- Kap mona mamalės apdėlės rožončios
- Vuo suodna kuoplīčiuo alsavėms smūtkelė.
- Tievalis dar šnek, bruolelē vėj pončius,
- Mamalė verp vėlnas žėimuos vakarās.
- Susiedā atejėn, ont soulūn susiedėn,
- Mėlelēs marškuonēs švarēs pasiriedėn,
- Vės varsta ėš lieta žemaitėška šnekta
- Ėr patis vės pašnek, ėr klausuos kėtūm.
- Vuo aš trupinielis glaudous pri tievalė.
- Puo biški atsėver žemaičiu pasaulis,
- Tik dar namatītėis tuo krovėna kelė,
- Išniekinta žmuogaus, ikalintas saulės,
- Kraujēs nutaškītu arėmu gimtū.
- Vėsė ėškeliava kelelēs skirtingās
- Puo vėina, puo vėina i omžėna tīla
- Pri atmintėis opės aš stuovo sustingės,
- Beržielis atruoda kap žali krapīla,
- Ėr švėntėn i ateiti kieli jaunima.
MILTIENIS Stapuons
Žuodē
- Žuodē, kap ė žmuonis,
- Gimst tik par skausma
- Žuodiu ėr lėkėms
- Sovėso tuoks pats:
- Vėinė, vuos ožgėmė,
- Mėršt net ėr be skausma,
- Vuo kėtus pasaulis
- Unt vėsam ėšmuokst.
- Ėr kartuos kap malda
- Gera žuodi žmuonis
- Vuo tuo žuodė būvis
- Būs jau nemirtings.
- Ir žavies kap druobės
- Puotiepēs Čiurliuonė
- Ta daina vakarės,
- Rītmetė žaruos.
MONCEVĪČIOS Vītauts
Vasaras nakti
- Žemė ožmėga
- Švėnta ramībė.
- Atmaina sluopi
- Trauk i līto.
- Sėlpnos viejielis
- Bodėn tou tīla.
- Vėsė, kas gīvs,
- Pašalēs dinga.
- Dėina kas sava
- Sunkē pabėngės,
- Ramē užsnūda
- Naktėis nelaukė.
- Karti douna
- Anū varga saldėn.
- Kas ėš tuo būvė
- Gal bepasėjouktė?
1993 m.
PUOCIOS Vacluovs
Saulės laiškā
- Ont laukū ėr pėivu
- Saulė raša pavasariou žėidās kvepunti laiška.
- Solaikės alsavėma, vies tīlē skaita, skaita
- Vuo jautrė pumporā, pajautė anuos šėlėma,
- Tujau atsėbund.
- Išsipīlusi viešli žaloma,
- Nušlam par mėškus ėr krūmus,
- Greitā nubieg tuolīn raistās, laukās ėr pėivuoms.
- Pavasaris nesolaikuomā bodėn vėsus, kas tik gīvs,
- Ėr pasėtrauk tuolīn i šiaurė.
- Jau tvonkio karštio alsou vasara,
- Saulė lingou netikiedama, ka nebier pavasarė
- Spėgėn ėš sielvarta, išplietusi akis.
- Glemb ėr vīst lapā, nuokst jau ėr suodnā.
- Tik saulė kuožna dėina vės raša ėr raša
- Ont kuožno lapo, ont kuožno vuobolo
- Pajotės svetėmuos meilės paslaptis,
- Sovėrp lapielis, raustelie vuobols,
- Rauduonoun ėr šlam vėsė suodnā
- Vuo žuodē tik tėksla vės nepasėik ė nepasėik
- Tievėškā rauduo šalta, sugrubusi rodėns šėrdės.
- Grētā groudis Vėsa rodėns auksa saulė jau ėšrašė.
- Dabar vės raša ėr raša ont debesėis
- Kap ont stuora, grobė pergamėnta.
- Praradusi paskotėnė vilti, lėj ašaru līto.
- Ėštvėna upis, ežerā ėr pelkės, šaltė šiorpolē bieg
- Pasėšiaušusiuoms anū bangeliems.
- Senē nieks nematė anuos švėisiū spinduliū,
- Baisē nejaukē pasėdarė paukštems.
- Ė tėi skobėnas atsėsveikintė
- So gimtāsēs laukās.
- Vies šonkėn lapus ėr dainiou liūdna, bet vėsėms
- soprontama dainė.
- Lapā tėi Pavasariou rašītė Ėšblokė meilės laiškā
- Ėr kor tik tėi lėkėma viejē anus neėšblaškė,
- Kor tik neėšnešiuojė!
- Žemė rūpestingā snaigiems barsta nuniuokiuotus laukus.
- Ėr še Žemė kap kuoki balta berža tuošės
- Didilis balta puopieriaus laps
- Šalta šalta saulė veiz ėš tuolėi net portėn drebulīs.
- Tik dabar jau mes,
- Mes vėsė, ožmėršė sava darbus,
- Pasėzgendam šėlėmuos ėr laukam nesolaukam
- Pargrīžtontė pavasarė
- Bet kuol kas tik šaltis stėprē laužas
- I kėkvėinus numus,
- I kėkvėinas duris
- Vuo puopieriaus laps ėštėists
- Saulė atmins sava laiškus
RAMUONĀTĖ-MUKIENĖ Danutė
* * *
- Ačiou ož akis,
- Ož lūpas ačiou,
- Ož naktis, ož ašaras sūras,
- Ačiou tau ož nemėga, laukėma,
- Vasaras dėinas, rodėns šalnas.
- Atejē ėr kap nebūtom metu
- Viel soupīnės neš tuolīn.
- Ačiou ož spalvas, ož tou žemė,
- Ačiou Tau ož tou, ka esi
* * *
- Žemaitėjuo līn
- Grētā rodou
- Vuo šėrdie pavasaris
- Ėr nenuorio pripažintė,
- Ka vėskas jau praejė.
- Dar ne laiks, ne laiks
- Ožtrauktė longus,
- Dar joukas akis,
- Par sapna junto,
- Kāp kvep rīta rasa,
- Kāp maudaus jūruo,
- Paleido kasas,
- Ėr vėsks aplinkou tep pat,
- Kap pėrma jaunīstės pavasari
RIMKIENĖ Nijuolė
Muosiedė kūlē
- Muosiedė kūlē dėdėlė, mažė,
- Rinduoms sogolė tuokėi gražė.
- Ēto, rokoujous, klauso:
- Kūlelē, kāp atkeliavuot tuoki kieli?
- Tam daktareliou puonaliou Intou
- Ka douto Dėivalis metu šimta.
- Ta ons ėšmuokė kūli pažintė
- Ėr kap so žmuogo pasėlabintė.
- Tuoki ramībė nu kūlė sklind
- Pati omžinībė i širdi sming.
- Vuo aš ruokoujo: Anėi tor dūšė,
- Anėi gīvens dar omžius puo mūsa
- Tad būket svēkė, Muosiedė kūlē,
- Jūs žemaitieliu luocnė bruolelē.
- Karto stuoviekem ont sava žemė.
- Par omžiu omžius ont tuo ėr
- Amėn.
ROIKA Vacluovs
Vėlka balios
- Vėlks balio kielė, vėsus vaišėna,
- Biedā ėštėkos, padietė ketėna.
- Avieliu krauji gierė uzbuonās
- Ė pats apspongės vītōra šuonās.
- Mēsa ons tėmpė i kėta šali,
- Sau pasėjimdams dėdlioujė dali.
- Mažėijē žvierelē tėik kou begava,
- Vaišėnuos tiktā atsėnešto sava.
- Vaišėna vėsus ėš geruos valės
- Tuoks tatā bova tas vėlka balios.
- Dar ėr puo baliaus vėlks pijuokava,
- Sakė, ka balios brongē kaštava.
- Nebūs jug ėš kor tėik apmuokietė,
- Jeigo nesėseks veršė nutėmptė.
- Širdi ramėna geras svajuonės
- Viel prasidies jug naujės keliuonės.
RUMBOTĀTĖ-NAVIKIENĖ Nijuolė
* * *
- Mīliek, bočiouk
- Nu tavės pasigieriau.
- Tēp nesvaigėn, nedornėn
- Juokės žuolės
- Mon rēk tīlietė
- Kalta neištvieriau.
- Ož tuokė aistra peiktė,
- Bet ne kuolītė
- Mīliek, bočiouk!
- Galiečiuo tavės lauktė,
- Je rēkto
- Vėsa jouda omžinībė.
- Bet kāp žėnuotė,
- Ar už mona lauka
- Užkliūs akelės tava,
- Lėks tėn tava piedas?
SALATKIENĖ Alina
Cīrolis
- Cīroli, linksmos paukšteli,
- Laukū pėlkāsis kromsleli,
- Šauk to i mielėna dongo,
- Sveikink viel žemdėrbi brongi,
- Žėnuok, ka tava dainelė
- Skomb kap sėdabra varpelis,
- Žemdėrbi kvėit padėrbietė,
- Grūda auksėni pasietė.
- Vėskas tēp soskomba, nušvėta
- Čiesa solaukiem jau kėta.
- Cīrolis atnešė džiaugsma
- Net rogē šauk:
- Mes augsma
SERAPĖNS Prončėškos
Kū nuori, tū darīk
(Eilieraštis, katrou dainiava kaip daina)
- Kark gaidīs ir vėšta
- Pri kulkuoza prirėšta.
Priedainis:
- Kū nuori, tū darīk,
- I kulkuoza nevarīk.
- Īr vožka daržinie
- Ir ta pati bergždinie.
Priedainis
- Deviau grūdus, deviau šėina
- Ir nu karvės vėsa pėina.
Priedainis
- Deviau lašinius ir taukus
- Ir nu galvuos ruoviau plaukus.
Priedainis
- Deviau bolbės, daviau vėlnas
- Ir kiaušiniu diežės pėlnas.
Priedainis
- Deviau karvė ir komelė
- Ir paskotėnė avelė.
Priedainis
- Dousio ratus ir akiečes
- Iš numū išeisiu piesčes.
Priedainis
- Nuors ir gīvībė aukuosio,
- I kulkoza aš nestuosio.
Priedainis
©
Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 1998. |
|
|
