tautosaka.jpg (1945 bytes) KalbaLankytinos vietosVyskupijaLiteratūraTautosakaKultūra herbas3.jpg (2891 bytes)
NaujienosArchyvasRedaktoriaus žodisIstorijaAtsiliepimai
RodyklėĮ aukštesnį lygįĮ pradžiąTolynInformacija

ŽEMAITIJOS FOLKLORO KOLEKTYVAI 1998 METŲ PASAULIO DAINŲ ŠVENTĖJE

[Ištrauka iš Juozo Šorio straipsnio „Kur slypi dainos dvasia?”. Skambėk daina. 1998. Nr. 1(52)]

 

Žemaitijos folkloro kolektyvai

Palangos vaikų kolektyvasKelmės "Taduja""Rimulių" kolektyvasPalangos folkloro kolektyvasSkuodo folkloro kolektyvasYlakių folkloro kolektyvas

 

„Žemaitijoje, pasak Skirmantės Valiulytės, išsiskiria tie kolektyvai, kurių nariai yra išlikę tikrais žemaičiais, gerai išlaikę tarmę ir garbingai apsirengę savo krašto rūbais."Rimuliai " iš SedosPalangos "Mėguvos"folkloro kolektyvas Įdomiausi tie, kurie dainuoja savo kampo (kaimo, apylinkės, miestelio) dainas, šoka šokius. Geru lygiu ausį ir akį pamalonino Sedos „Rimuliai” (vadovas Gintautas Griškėnas), net keturi Telšių kolektyvai – „Insula” (vadovė Milda Riškutė), Luokės „Šatrija” (vadovė Joana Misiūnienė), vaikų ansambliai „Čiučiuriuks” (vadovė Rita Macijauskienė), „Žemaitoks” (vadovė Zina Vaičikauskienė) – , Mosėdžio etnografinis ansamblis (vadovė Vita Pajarskienė), Ylakių ansamblis (vadovas Algimantas Matutis) – geras pavyzdys kitiems, kaip reikia burti krūvon trijų kartų žmones, kad senelių patirtis ir etninė išmintis pereitų vaikų vaikams. Apskritai patiko, kad žemaičiai savo programas dažnai rikiuoja taip, kad į juos būna įdomu žiūrėti, malonu jų klausyti, kad jie nevengia teatrinių priemonių. Žemaičiams būdingi dialogai, šmaikštūs pasakojimai, liežuvingi „kibinimai”, veiksmui pagyvinti kartais naudojamos, pavyzdžiui, Užgavėnių kaukės. Taip išgaunamas paperkantis gyvybingumas, sceninio vyksmo rišlumas; ansambliečiai nestovi lyg prie sienos sustatyti. Šia prasme „savo vietoje” Palangos „Mėguva” (vadovė Zita Baniulaitytė). Ypač nuostabūs žemaitiškųjų kolektyvų vaikai – palyginti su „miesčioniukais”, jie žymiai natūralesni, gajesni. Ateity greičiausiai jie palaikys tradiciją, bus ką kviesti į dainų šventę ir po dešimties, dvidešimties metų…Jungtinis Šilalės rajono folkloro kolektyvasYlakių kapela

Pamario Žemaitija – istoriškai sujauktas, tarmiškai mišrus kraštas, todėl kartais, pavyzdžiui, norėdami parodyti prigimtinį žvejų galvosenos klodą, šios vietovės kolektyvai nesuvokia tradicijos esmės, nepajaučia šaknų. Geriausiai pagaunantis reikiamą „bangą” – Šilutės „Verdainė” (vadovė Regina Jokubaitytė), jie stengiasi nuosekliai laikytis šišioniškių papročių. Kiek prislopę pasirodė buvę ypač geri Šilutės rajono Inkaklių „dainoriai” (vadovas Leonas Bartkus). Atrodo dėl kartų kaitos prarandama „kieta” žemaitiško dainavimo maniera, sodri tarmė. Kalbantis su jų vadovu aiškėja, kad inkakliečiai kupini noro atitaisyti tai, kas prarasta. Apskritai supaprastėjusių kolektyvų žmonės būna atitrūkę nuo autentiškos savo vietovės dainavimo tradicijos, jų vadovai būna susiję su choriniu dainavimu, čia balsas „statomas” pagal klasikinius reikalavimus, vaikai, deja, „apgadinami” ir „Dainų dainelės”…

 

Nuotraukose:

  1. Žemaitijos folkloro kolektyvai;
  2. Palangos vaikų kolektyvas;
  3. Kelmės "Taduja";
  4. "Rimulių" kolektyvas;
  5. Palangos folkloro kolektyvas;
  6. Skuodo folkloro kolektyvas;
  7. Ylakių folkloro kolektyvas;
  8. "Rimuliai " iš Sedos;
  9. Palangos "Mėguvos"folkloro kolektyvas;
  10. . Jungtinis Šilalės rajono folkloro kolektyvas;
  11. . Ylakių kapela.

© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 1998.
Puslapis atnaujintas 2000.05.08.
Pastabas siųskite adresu: samogitia@mch.mii.lt

KalbaLankytinos vietosVyskupijaLiteratūraTautosakaKultūra
NaujienosArchyvasRedaktoriaus žodisIstorijaAtsiliepimai

RodyklėĮ aukštesnį lygįĮ pradžiąTolynInformacija