|
|
|
|
(žemaitiškai)
1996 metās tradicėnie Žemaitiu akademėjės vasaras konfėrėncėjuo Plungie, Oginskiu rūmūs isėkūrosemė Žemaitiu dailės moziejou, pamėnavuojiem žėnuoma Žemaitėjės tīrėnietuojė, etnuografa pruofesuoriaus Končiaus Ėgna 110-ėis metu sokakti.
Ė. Končios Ontruojė pasaulėnė kara pabaiguo pasėtraukė i Vakarus, paskiau ėlgā gīvena Amerikuo, tėn mėrė, vuo 1996 metu rodėns pradiuo anuo palaikā bova parvežtė i Lietova ėr palaiduotė Vilniou, Rasū kapėnies, šalėp anuo žmuonuos Marijės.
Ka Ė. Končios traukies iš Lietovuos, dėdėlė dali sava vertinga asmenėnė arkīva ons palėka sauguotė sūnou Algėrdou. Aple 50 metu, lig pat Lietovuos Atgėmėma, Nepriklausuomībės atkūrėma Končios Algėrds sauguojė tus tieva duokumėntus, ronkraštius, puortėgrapėjės nu neprieteliu akiū. Ėšsauguojė. Vuo paskotėnēs metās, ka jau ė tieva palaikā sogrīža i Lietova, jiemė žvalgītėis, kam tas vertībės perdoutė, ka so anuoms galietom sosėpažintė vėsė, katrėi iduomaujės Ė. Končiaus gīvenėmo ė darbās.
Ė. Končiaus gimtėnė netuolėj Plungės, Porvātiu kaimė. Tas vėitas pruofesuorios dėdėlē mīliejė. Ė Končios vėsor liuob pabriežtė, ka ons žemaitis. Žemaitėškā aukliejė ė sava vākus. Dėl tuo, ka sūnou Algėrdou vėina dėina reikiejė apsėsprēstė, kam atėdoutė tieva arkīva tuoliau sauguotė, šėrdės palinka pri Plungės. Tēp tas apsėsprėndėma kels anou atvedė i Žemaitiu dailės moziejo. Šėndėin tėn jau yr dėdliausis Končiaus Ėgna fonds, ėš katruo jau gal soformoutė iduomiausė ekspuozicėjė. Tamė Končiaus Ėgna arkīvė vėinė ėš patiū vertingiausiu anuo ožrašū sāsiovėnē, katrūs Ė. Končios šiuo omžiaus pėrmamė ėr ontrame dešimtmetie ožrašėniejė tautuosaka. Če mīslės, patarlės, priežuodē, paukštiu pamiegdiuojėmā, patarėmā, kāp rēk gīdītėis, padavėmā ėr legendas. Kuožnos īrašos sāsiovėnie īr numerouts, nuruodīta data, kumet ožrašīta ėr kas vėskou tou pasakė.
Kāp matītė ėš nuoruodu, dėdėlē daug žuodėnės tautuosakas Ė. Končios ožrašė ėš sava mamas, Leuona Tautkaus, katros gīvena Plungės parapėjės Užliekniu suoduo. Kėts pateikies bova Buolesluovs Grosos ėš Peldiškiu. Porvātiūs ons bova Končiū sosieds. Kėlėma ėš bajuoru, bet i omžiaus gala nosėgīvenės dėrbtė nepaslinka. Ožtat žuodė kėšenie nelaikė ėr je jau kou pasakīs, tā būs ė pamatouta, ė pasverta kāp ė mūsa buočieliu. B. Gruosos i ronkas geras toriejė. Ne kam nuors kėtam, vuo anam Ė. Končios bova ožsakės ė žemaitėška numa (seniausi žemaitiu gīvenama noma) pastatītė. B. Grosos jiemies tuo darba, bet nepabėngė. Neišlėka ė tas nums. No vuo B. Gruosa ėš senuoliu parimta išmintės, katruou Ė. Končios ožrašė, ė lig šiū dėinū ėšlėka.
Spiejėmā, reikšmės
(1912 metās pateikė Grosos Bolesluovs. Ožrašė Končios Ėgnos)
Jeigo važiuojint ar einont kieli parbiega vuoverie, tā sotiksi nelaimė. Jeigo važioujint arklē bieg prausiedamė, lauk pasėsekėms.
Arklē eit nuosės noleidė keliuonie lauk nelaimiu.
Jeigo arklē naktimis tvartūs šielst, laumės nugainiuotė gali so alksnė šakelė. Paded ė tvartė pakabinta nušauta šarka.
Je tetervėnā olb iš rīta, ta kėta jauna mienesi būs šalta, je olb iš vakara būs šėlta.
Je 40ėis mučelninku nakti šala, ta šals 40 naktū, je nešala, nešals ir būs gers pavasaris.
Je paukštē ankstėi parlek i atruoda išvargė, būs prasts pavasaris ė vėsė metā būs prastė.
Kas Užgavieniu dėina tuolėj ein ė važėnie, tuo pasielē paugs gražė ė ėlgė, vuo tuo, katros nomėi sied, pasielē tebus mėnkė.
Kas pėrma karta pavasari žemā būdams kėilė pamata, tuo pasielē vos iki so žemė bus, vo, sakīsem, kas ant stuogo būdams kėilė pamata, tuo pasielē tou meta būs lig so stuogo.
Parliekusi kėilė išspėr leda.
Varliems pavasari atsėgavos lauk šėlomuos.
Jeigo paukštē lek žemā, tā aukštā īr šalta šal anū pasparnē, galem lauktė šaltiu, vo je aukštā skrend šėlomuos.
Je uors poikos, bet šiaurie īr apsiniaukusi, greitā stuos nepagada. Je prasts uors, bet šiaurie jem švėistėis, lauk gerū uorū.
Jeigo rasa bieg nu longū i apatė būs pagada, je nīkst ont longo, būs lītaus.
Je Verbū nedielė uors gers, tā Velīku nedielė būs bjauri ėr ontrēp.
Je lig šv. Juona īr graži ėr sausa, tā po šv. Juona būs bjauri ė šlapi.
Avis rēk kėrptė Kūčiū dėina būs gerū vėlnu ė avīs gerā jieriousės.
Vieju reikšmės: šiaurės vīrs, rītū sūnos, pėitū duktie, vakarū muotina.
Kuoks vies būs Velīku ontra dėina, tuoks būs lig pat sauliegrīžas.
Jeigo Blavieščiaus rīta išala, ta 7 nedielės šals rītmetēs.
Pakol varna 3 kartus neiškronk tol nebus pavasarė.
Je gaidīs gėid iš vakara, būs uora atmaina, vuo je ont žemės prīš pagada, vo je aukštā palėpės prīš līto.
Je jauns mienou matuoms kniūstė, tā būs gers uors ė sveiks žmuonėms, gīvuolems, vuo je aukštinelkas ontrēp. Je gausi matītė jauna mienesi iki 3 ar 4 dėinū, par vėsa mienesi matīsi (bus gers uors).
Jeigo nėižt blakstienas ne iš šiuo, ne iš tuo gausi prigertė (kėtė saka: išgirsi nelaukta naujīna).
Je dešėniuoji ausės skomb, tēp pat išgirsi nelaukta naujīna, je kairiuoji, pats tuokė naujīna pasakuosi.
Je dešiniuoji ronka nėižt išleisi pinigus, je kairiuoji gausi.
Je dešiniuosės ronkas nagā žīd, dousi kėtėms duovanas, je kairiuosės pats duovanū gausi.
Negal duovėnuotė kėtėms gelžiniu, aštriū daiktū (spėlgū, adatu, peiliu, žirkliu) badīsės ėr išmetinies vėns kėtam vėso omžio.
Je vuors nosėleid ar atbieg, atneš laimė, je bieg šalėn, nuneš laimė.
Je prīš atsėvedont maža, karvės a komelės dešėnie posė īr dėdesnė, būs jautoks ar eržėlioks, je kairie dėdesnė lauk antrēp.
Lig Žuolėnės negal vuobolū valgītė apteksi skaudolēs.
Je ožsėnuoriejē nelaiko mėiga, būs svetiū arba lītaus.
Je muotrėška nagus griauž, nejimk anuos ož patė vėso omželio tavė kāp tus sava nagus ana griauš.
Jeigo šv. Jorgė rīta stėprē šala, būs daug snėiga.
Išejės sietė, pėrma saujė berk i šiaurės posė ėr pradiek sietė nu šiaurės posės paukštē neles.
Gīvuoliū kreiktė spalēs negal pasieliūs privės osnū.
Cėbolės gerā ožderies je anas dėigsi šv. Duomėcelės arba šv. Juona dėina.
Mėižius pradiek sietė tik po tuo, ka par stuoga vuobola parmesi.
Je iššokavės galva sorinktus plaukus imiesi i ugni, plaukā nusos, lėks kāp nosvėlė.
Galvuos negal plautė i jauna mienesi utimis aptieksi.
Ka eini žvejuotė, veiziek, ka nieks nematīto, daugiausē sauguokis muotrėškas. Je jau kas pamatīs, žvejībuo nesiseks.
Je komelė atsėved komelioka ont sausuos žuolėis, ta ons būs stėpros, vuo je ont jaunuos žuolėis, ta būs be sīluos, nedėkts.
Rēk sauguotė, ka karvės negauto prijiestė braškiu lapu pames pėina.
Ka karvės nesėrgtom kraujė lėgo, pavasari anuoms rēk sodoutė po kvorta varlies korkalū.
Žmuogou nu ruožės paded ėš katės ausėis ėšleists kraus.
Je nuori ka šunīs būto pėktė, anus rēk palakintė žmuogaus kraujo.
Nevalno be rēkala virintė vondėns virini dūšelės čiščiou, katruos kėnt če, ont žemės.
Je komet ognie cīp, ta dūšelės čīščiou kriuok.
Je nuori iš lauka išnaikintė usnis, aront žemė pri plūga užkėšk medė, i katrou bova trėnkės perkūns, šmuotieli.
© Žemaičių kultūros draugijos
redakcija, 1998. |
|
|