tautosaka.jpg (1945 bytes)

IstorijaKultūraKalbaLiteratūraTautosaka herbas3.jpg (2891 bytes)
Lankytinos vietosVyskupijaRedaktoriaus žodis

Į pradžią


ĖŠ KONČIAUS ĖGNA TAUTUOSAKAS OŽRAŠŪ

(žemaitiškai)

 

1996 metās tradicėnie Žemaitiu akademėjės vasaras konfėrėncėjuo Plungie, Oginskiu rūmūs isėkūrosemė Žemaitiu dailės moziejou, pamėnavuojiem žėnuoma Žemaitėjės tīrėnietuojė, etnuografa pruofesuoriaus Končiaus Ėgna 110-ėis metu sokakti.

Ė. Končios Ontruojė pasaulėnė kara pabaiguo pasėtraukė i Vakarus, paskiau ėlgā gīvena Amerikuo, tėn mėrė, vuo 1996 metu rodėns pradiuo anuo palaikā bova parvežtė i Lietova ėr palaiduotė Vilniou, Rasū kapėnies, šalėp anuo žmuonuos Marijės.

Ka Ė. Končios traukies iš Lietovuos, dėdėlė dali sava vertinga asmenėnė arkīva ons palėka sauguotė sūnou Algėrdou. Aple 50 metu, lig pat Lietovuos Atgėmėma, Nepriklausuomībės atkūrėma Končios Algėrds sauguojė tus tieva duokumėntus, ronkraštius, puortėgrapėjės nu neprieteliu akiū. Ėšsauguojė. Vuo paskotėnēs metās, ka jau ė tieva palaikā sogrīža i Lietova, jiemė žvalgītėis, kam tas vertībės perdoutė, ka so anuoms galietom sosėpažintė vėsė, katrėi iduomaujės Ė. Končiaus gīvenėmo ė darbās.

Ė. Končiaus gimtėnė ­ netuolėj Plungės, Porvātiu kaimė. Tas vėitas pruofesuorios dėdėlē mīliejė. Ė Končios vėsor liuob pabriežtė, ka ons ­ žemaitis. Žemaitėškā aukliejė ė sava vākus. Dėl tuo, ka sūnou Algėrdou vėina dėina reikiejė apsėsprēstė, kam atėdoutė tieva arkīva tuoliau sauguotė, šėrdės palinka pri Plungės. Tēp tas apsėsprėndėma kels anou atvedė i Žemaitiu dailės moziejo. Šėndėin tėn jau yr dėdliausis Končiaus Ėgna fonds, ėš katruo jau gal soformoutė iduomiausė ekspuozicėjė. Tamė Končiaus Ėgna arkīvė vėinė ėš patiū vertingiausiu ­ anuo ožrašū sāsiovėnē, katrūs Ė. Končios šiuo omžiaus pėrmamė ėr ontrame dešimtmetie ožrašėniejė tautuosaka. Če ­ mīslės, patarlės, priežuodē, paukštiu pamiegdiuojėmā, patarėmā, kāp rēk gīdītėis, padavėmā ėr legendas. Kuožnos īrašos sāsiovėnie īr numerouts, nuruodīta data, kumet ožrašīta ėr kas vėskou tou pasakė.

Kāp matītė ėš nuoruodu, dėdėlē daug žuodėnės tautuosakas Ė. Končios ožrašė ėš sava mamas, Leuona Tautkaus, katros gīvena Plungės parapėjės Užliekniu suoduo. Kėts pateikies bova Buolesluovs Grosos ėš Peldiškiu. Porvātiūs ons bova Končiū sosieds. Kėlėma ėš bajuoru, bet i omžiaus gala nosėgīvenės ­ dėrbtė nepaslinka. Ožtat žuodė kėšenie nelaikė ėr je jau kou pasakīs, tā būs ė pamatouta, ė pasverta ­ kāp ė mūsa buočieliu. B. Gruosos i ronkas geras toriejė. Ne kam nuors kėtam, vuo anam Ė. Končios bova ožsakės ė žemaitėška numa (seniausi žemaitiu gīvenama noma) pastatītė. B. Grosos jiemies tuo darba, bet nepabėngė. Neišlėka ė tas nums. No vuo B. Gruosa ėš senuoliu parimta išmintės, katruou Ė. Končios ožrašė, ė lig šiū dėinū ėšlėka.

 

Spiejėmā, reikšmės

(1912 metās pateikė Grosos Bolesluovs. Ožrašė Končios Ėgnos)


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 1998.
Puslapis atnaujintas 2000.05.08.
Pastabas siųskite adresu: samogitia@mch.mii.lt

IstorijaKultūraKalbaLiteratūraTautosaka
Lankytinos vietosVyskupijaRedaktoriaus žodis