|
|
|
|
Telšių
vyskupija įkurta 1926 metų balandžio 4 d. pagal popiežiaus Pijaus XI-ojo
apaštališkąją konstituciją Lituanorum gente.
Naujai suformuota vyskupija apėmė dalį buvusios Žemaičių vyskupijos teritorijos arba didžiąją dalį šiandieninės Žemaitijos teritorijos.
1926 m. čia buvo įkurta 12 dekanatų: Alsėdžių, Kaltinėnų, Kuršėnų, Palangos, Rietavo, Sedos, Švėkšnos, Telšių, Tauragės, Varnių ir Viekšnių.
Vyskupijos sostine tapo Telšiai, kurie dabar yra ir
simbolinė visos Žemaitijos sostinė.
1926 metais buvo įsteigta ir Telšių vyskupui pavesta valdyti Klaipėdos prelatūrą.
Telšių Šv. Antano bažnyčia tapo Telšių katedra, o senuosiuose Telšių vienuolyno rūmuose įsikūrė vyskupijos kurija ir Telšių kunigų seminarija.
1928 metais prie senųjų kunigų seminarijos patalpų iškilo naujas pastatas.
1929 metais šalia katedros buvo užbaigti statyti vyskupų rūmai.
Pirmuoju Telšių vyskupu 1926 metais buvo paskirtas Justinas Staugaitis.
J. Staugaičio vyskupavimo laikais Telšių vyskupijoje ir Klaipėdos prelatūroje veikė 104 parapijos ir jose gyveno apie 347200 katalikų.
Iki 1940-ųjų metų telšių vyskupijoje buvo ikurta dar 12 naujų
parapijų. 
Iki Antrojo pasaulinio karo Telšių vyskupijoje veikė 5 vyrų vienuolynai: 3 pranciškonų (Kretingoje, Pajūryje ir Švėkšnoje), marijonų vienuolynas Žemaičių Kalvarijoje ir kapucinų vienuolynas Plungėje.
Moterų vienuolynų 1940 metais Žemaitijoje buvo net 11. Kotrynietės buvo įsikūrusios Kražiuose ir Švėkšnoje, kazimierietės Telšiuose, Žemaičių Kalvarijoje ir Žemaičių Naumiestyje, Nekaltai pradėtosios Švč. Mergelės Marijos seserų kongregacijos veikė Šilalėje, Skuode ir Telšiuose, elzbietietės Švėkšnoje, pranciškonės Kretingoje ir Padvariuose. Iš viso 1940 metais vyskupijoje buvo beveik 386 tūkst. katalikų.
1939 metais Klaipėdos kraštą užėmus vokiečiams, Klaipėdos prelatūra buvo atskirta nuo Telšių vyskupijos. Vėliau, Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą, ši teritorija vėl prijungta prelatūros teisėmis prie Telšių vyskupijos.
1940 metais padėti Telšių vyskupui J. Staugaičiui buvo paskirtas vyskupas V. Borisevičius, kuris 1944-ųjų metų sausio 21 dieną, mirus J. Staugaičiui, tapo Telšių vyskupu.
1944 metais Šventasis Sostas pagalbininku V. Borisevičiui paskyrė vyskupą P. Ramanauską. Jis dirbo neilgai, nes 1946-ųjų metų rudenį buvo suimtas ir ištremtas į Sibirą, iš kur jam buvo leista sugrįžti į Lietuvą tik po dešimties metų. Tačiau ir sugrįžęs Telšių vyskupijos valdyti jis negalėjo tai daryti jam draudė tuometinė Lietuvos valdžia. Vyskupas V. Borisevičius taip pat buvo suimtas ir mirė Lukiškių kalėjime.
Nuo 1955-ųjų metų Telšių vyskupija valdyta kapituliarinio vikaro teisėmis.
1961 metais kaip apaštališkasis administratorius Telšių vyskupiją pradėjo valdyti vyskupas P. Maželis.
1966 metais vyskupas P. Maželis mirė. Tada Telšių vyskupijos administravimas buvo pavestas kunigui Juozapui Pletkui. Jis Telšių vyskupu buvo konsekruotas 1968 metų vasario 25 d. ir Telšių katedrai bei vyskupijai vadovavo iki 1975 metų rugsėjo 29 d.
J. Pletkų pakeitė Liudas Pavilionis, kuris buvo paskirtas Telšių vyskupijos ir Klaipėdos prelatūros augziliaru.
Nuo 1975 metų spalio 3 d. kapituliarinio vikaro pareigas ėjo kunigas Antanas Vaičius, kuris buvo paskirtas Telšių vyskupu.
1978 metais Telšių vyskupijoje veikė 142 bažnyčios.
1995 metais vyskupijoje buvo 10 dekanatų: Klaipėdos, Kuršėnų, Mažeikių, Palangos, Plungės, Skuodo, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių. Jie apėmė beveik visą Žemaitiją.
Nuotraukose (iš viršaus į apačią):
- Telšių vyskupijos kurija;
- Varnių katedra;
- Telšių karedra su bernardinų vienuolyno pastatu ir gaisrinės bokštelisu prieš 1929 m.
Danguolės Želvytės nuotraukos
© Žemaičių kultūros
draugijos redakcija, 1998. |
|
|