vyskup-maz.jpg (2475 bytes)

IstorijaKultūraKalbaLiteratūraTautosaka Žemaitijos herbas
Lankytinos vietosVyskupijaRedaktoriaus žodis

Į pradžią


 

ŽEMAIČIŲ (MEDININKŲ) VYSKUPIJA

 

Žemaitijos vyskupijos kūrimosi pradžia, kaip rodo istoriniai šaltiniai, galima laikyti 1416-uosius metus, kai LvovoŽemaičių Kalvarijoje arkivyskupas su keliais Vilniaus vyskupais buvo nuvažiavęs į Žemaitiją ir ten kurį laiką apaštalavo.

Oficialiai Žemaičių vyskupija įkurta 1417 metais.

1421 metais popiežius Martynas V-asis patvirtino Žemaičių vyskupijos įkūrimo faktą.

Kokios tada buvo vyskupijas ribos, dokumentuose nenurodoma. Natūralu manyti, kad vyskupija apėmė visą tuometinę Žemaičių seniūnijos teritoriją. Tokia ji išliko iki pat 1795 metų.

1975 m. Žemaičių vyskupija buvo priskirta Mogiliovo arkivyskupystei (iki to laiko Žemaičių vyskupija 370 metų priklausė Gniezno metropolijai).

Dauguma žemaičių, kad ir pakrikštyti, ilgą laiką dar išpažino pagonių tikėjimą. Apie tai plačiai knygoje „Krikščionybė Lietuvoje” rašo Žemaičių vyskupijas archyvų, saugomų Vatikane, tyrinėtojas Zenonas Ivinskis. Tai „Žemaičių vyskupijaje” akcentuoja ir Motiejus Valančius. Žemaitijoje ilgą laiką labai trūko ir katalikų kunigų. Krašte krikščionių katalikų bažnyčios įtaka ypač sumažėjo Reformacijos sąjūdžio metais. Antruoju Žemaitijos krikštytoju vadinamas Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis, atvykęs dirbti į šį kraštą, jis čia berado vos kelias bažnyčias, priklausiusias krikščionims katalikams. Alsėdžių bažnyčioje

1646 metais vyskupas Jurgis Tiškevičius popiežiui pranešė, kad didžiulė Reformacijos banga Žemaitijoje atslūgsta ir Žemaičių vyskupijaje jau veikia 80 bažnyčių ir daugybė koplyčių, iš kurių 17 ­ filijos. Katalikų Bažnyčia tada jau darė didelę įtaką ir Žemaitijos visuomenės švietimui. Prie parapijų bažnyčių dažnai veikdavo parapijų mokyklos.

Žemaitijos kultūriniam gyvenimui didžiausią įtaką yra padarę trys vyskupai: Merkelis Giedraitis, Juozapas Arnulfas Giedraitis ir Motiejus Valančius, kuris lietuvių kalbą įvedė į oficialias maldas ir pamokslus, buvo didžiausias blaivybės skleidėjas, rūpinosi knygų leidyba, mokyklų steigimu, pats daug rašė.

Žemaičių vyskupijas ir seniūnijos ribos amžių būvyje ne visada sutapdavo.

Administraciniame Lietuvos bažnyčios padalijime į vyskupijas nemažai pasikeitimų įvyko 1849 metais. Tada nuo Vilniaus vyskupijos buvo atimti ir prie Žemaičių vyskupijos prijungti 8 vyskupijos dekanatai (Kauno, Panevėžio, Ukmergės, Utenos, Obelių, Zarasų, Kuršo ir Žiemgalos) su 93 parapijomis. Taip kad Žemaičių seniūnijos ribas tada Žemaičių vyskupija gerokai peržengė.

1860 metais Žemaičių vyskupijoje buvo 306 parapijos.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Žemaičių vyskupija administraciniu požiūriu priklausė MogiliovoŠiame name 1850-1864 m. gyveno žemaičių vyskupas Motiejus Valančius arkivyskupijai, o Klaipėdos katalikai ­ Varmijai.

1925 metais Žemaičių vyskupija apėmė 32 dekanatus, kuriuose buvo 216 parapijų. s

1926 metais buvo įkurta atskira Lietuvos bažnytinė provincija. Tuo pat metu Žemaičių vyskupija buvo panaikinta, o jos vietoje įkurtos Telšių ir Panevėžio vyskupijos bei Kauno arkivyskupija.

Pagrindinė tokių reformų priežastis buvo ta, kad nuo pat Lietuvos krikšto Lietuvos katalikų bažnyčia nebuvo tiesiogiai pavaldi Šventajam sostui. Kaip yra rašęs savo atsiminimuose Telšių vyskupas Justinas Staugaitis, „Susikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei, tokia padėtis buvo nenormali jau vien dėl to, kad tai reiškė dar nevisišką Lietuvos savarankiškumą. Lietuvos vyskupijos priklausė metropolijoms, kurios buvo už Lietuvos ribų.(...) Šiam klausimui ir dar ne vienam Lietuvos ir Vatikano santykių aspektui išspręsti reikėjo dviejų dalykų: Lietuvos bažnytinės provincijos (arkivyskupijos) įkūrimo ir Lietuvos bei Vatikano konkardato sudarymo

Žemaičių vyskupija gyvavo apie 500 metų. Visą tą laiką ji darė didelę įtaką šio krašto kultūriniam, dvasiniam gyvenimui, švietimui.

Nuotraukose (iš viršaus į apačią):

  1. Žemaičių Kalvarijos bažnyčia.
  2. Alsėdžių bažnyčioje;
  3. Namas, kuriame 1850-1864 metais gyveno Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius.

Sigito Varno nuotraukos


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 1998.
Puslapis atnaujintas 2000.05.08.
Pastabas siųskite adresu: samogitia@mch.mii.lt

IstorijaKultūraKalbaLiteratūraTautosaka
Lankytinos vietosVyskupijaRedaktoriaus žodis