ŽEMAITIJA (ŽEMAIČIAI)
SAMOGITIA

Žemaitijos Kunigaikštystė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje ( Ottens R et J. Magni Ducatus Lithuaniae [tabula] divisa ...Amstelodami, circa 1735)

• Žemaitija arba Žemaičiai ­ Žemaičių žemės, vėliau ­ Žemaičių seniūnijos, kunigaikštystės, dabar ­ vieno iš Lietuvos etnografinio regiono teritorija. Nuo XV a. lotyniškuose ir vokiškuose šaltiniuose kraštas vadinamas Samogitia, Samogitiae. Senosiose slavų kronikose Žemaitija vadinama Žemoit’, vėliau ­ Žmujdź (yra ir daugiau vartojamų krašto senųjų pavadinimų atmainų).

Žemaitija užima apie 21 tūkst. km². Į šią teritoriją įeina Klaipėdos, Telšių, Mažeikių ir dalis Šiaulių bei Tauragės ir Kauno apskričių ( žiūrėkite žemėlapį šio puslapio apačioje).

• Istorikų tvirtinimu, žemaičiams pradžią davė V-VIII a. dabartinės Žemaitijos centre gyvenusi baltų gentis.
  
• Žemaičių vardas istoriniuose šaltiniuose pradedamas minėti nuo XIII a. (Voluinės kronika, Ipatijaus metraštis). Eiliuotoje Livonijos kronikoje minimi žemaičių lietuviai („Lethowini de Semethiae”).

• XII a. pabaigoje-XIII a. žemaičiai įsitvirtino Keklio, Mėguvos, Pilsoto žemėse, kuriose anksčiau gyveno kuršiai.
  
• Žemaitijos gyventojai kalba žemaičių kalba (tarme), yra neblogai išlaikę tradicinį žemaičių gyvenimo būdą ir papročius.
  
• Kuriantis Lietuvos valstybei, žemaičiais buvo vadinami visi lietuviai, gyvenę į vakarus nuo Nevėžio. Žemaitijos gyventojai siauresne prasme ir dabar vadinami šiaurės vakarų lietuviais.
  
• Žemaitijos etnografinio regiono riba tik apytikriai sutampa su žemaičių tarmės riba.
  
• Kalbiniu požiūriu Žemaitija skirstoma į tris dalis: šiaurės, vakarų ir pietų, o gyventojai, priklausomai nuo to, kaip jie ištaria uo ir ie, į dounininkus, donininkus ir dūnininkus.
  

• Šiaurės žemaičiams priklauso Skuodo, Mažeikių, Akmenės, Kretingos, Palangos, Plungės, Telšių, pietų žemaičiams ­ Kuršėnų, Varnių, Šilalės, Kelmės, Tauragės, Raseinių, vakarų žemaičiams ­ Klaipėdos, Priekulės, Šilutės gyventojai.

Nuotraukose (iš viršaus į apačią):

1. Žemaitija Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemėlapyje 1735 m.;
2. Dubysos vingiai (nuotr. Jono Danausko)

© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 1998. Puslapis atnaujintas 2000.05.08. Pastabas siųskite adresu: samogitia@mch.mii.lt